Kaip ir kiekvieną pirmąjį kovo savaitgalį, taip ir šiais metais Vilniuje šurmuliuoja Kaziuko mugė. Tradiciškai mugės lankytojai gali įsigyti amatininkų dirbinių ar ūkinikų paruošto maisto. Šiais metais Kaziuko mugė bene didžiausia iš visų prieš tai buvusių – prekybininkų palapinės nusidriekė per visą Gedimino prospektą nuo Seimo iki Rotušės aikštės. Mugėje taip pat buvo labai daug lankytojų. Tam tikriausiai daugiausiai įtakos turėjo puikus oras – nors spaudė šaltukas, bet šiandien visą dieną švietė saulė. Taip pat Lukiškių aikštėje vilniečiai siekė rekordo – buvo piešiamas didžiulis Kaziuko mugės komiksas.
Skaityti toliau
Atrodo, žiema jau eina į pabaigą. Už lango oras kiekvieną dieną vis labiau šiltėja, o sniegas pamažu tirpsta. Su žieminiais rūbais darosi per šilta. Ant šaligatvių ir gatvių atsiranda upės vandens. Šiandien per kiemus eidamas link automobilio pastebėjau, kad turi atidžiau žiūrėti kur dedi kojas, nes gali įlipti į šunų paliktas krūveles. Kai buvo daugiau sniego ir visur balta, tos krūvelės labai aiškiai švietė sniege. Dabar jau sunkiau matyti. Nesuprantu keturkojų savininkų – nejaugi išvedant savo šunį į lauką pasivaikščioti sunku pasiimti maišelį ir surinkti tai, ką jis paliko. Norėjau nufotografuoti kaip atrodo šunų paliktos krūvelės kiemuose, bet pamaniau, kad neverta čia dėti tokio neestetiško vaizdo.
Apie artėjantį pavasarį praneša ir gatvės. Dabar turi važinėti žymiai atidžiau nei žiemą, nes įvažiavęs į duobę gali pamesti automobilio ratą. Kažkurią dieną per žinias kalbėjęs vieno automobilių serviso savininkas tik džiaugėsi duobėmis gatvėse – įlėkus į vieną gali tekti važiuoti į servisą taisyti važiuoklės. Ypač bjauru važiuoti sutemus, nes duobės pasislėpusios po pelkėmis ir jų nesimato. Važiuodamas iš darbo į namus jau beveik įsidėmėjau visas duobes gatvėse, todėl prieš jas pristabdau ir apvažiuoju. Beje, užuojauta važinėjantiems su žemo profilio padangomis.
Kažkaip jau pabodo ta pilkai balta žiema ir laukiu pavasario…
Šiandien Vilniuje ant Tauro kalno vyko renginys Love Day Snowboard jam. Meilės dienos išvakarėse snieglentininkai “demonstravo savo meilę” sniegui, žiemai ir snieglentėms. Nors žiūrovų nebuvo daug susirinkę, bet renginys visai įdomus. Smagu, kad po kelerių metų pertraukos, snieglenčių renginiai vėl sugrįžo ant Tauro kalno.
Skaityti toliau
Vakar važiuodamas per Dūkštas (miestelis Vilniaus rajone, netoli Maišiagalos) negalėjau nesustoti ir nenufotografuoti šalia kelio stovinčios Šv. Onos bažnyčios. O dar ir oras buvo puikus – švietė saulė, medžiai apšerkšniję. Tik gaila, kad negalėjau nufotografuoti viso bažnyčios fasado – iš toliau nufotografuoti buvo neįmanoma, nes trukdė medžiai, o 18 mm objektyve nepakako, kad iš arti galėčiau apimti visą pastato grožį.
Bažnyčia pastatyta 1772 metais. Ji buvo pusiau medinė, pusiau mūrinė. Dabartinė mūrinė pastatyta 1850-1856 metais.
Skaityti toliau
Pagaliau ir Vilniuje papuoštos eglės. Vakar vyko eglės įžiebimo renginys prie Rotušės. Pasirodymą surengė akrobatė iš Anglijos, kuri skraidė prisirišusi prie helio dujomis pripūsto baliono. Tiesa, prie Rotušės stovinčią metalo konstrukciją pavadinti žaliaskare nebūtų galima, bet Katedros aikštėje stovi papuošta gyva eglė. Taip pat prie Rotušės startavo Kalėdinė mugė. Galbūt ten neturėtų būti pardavinėjami lašiniai, dešros, kumpiai, popkornai (visgi adventas), bet galima rasti gražių amatininkų rankdarbių ar pagurkšnoti karšto vyno.
Skaityti toliau
Tęsiu savo keliones po Lietuvos dvarus. Kadangi dėl trumpų dienų į tolimesnę kelionę susiruošti nepavyksta, tai stengiuosi aplankyti arčiau Vilniaus esančius dvarus. Praeitą savaitgalį buvau nuvykęs iki Buivydiškių dvaro.
Buivydiškių dvaras – vienas iš seniausių Vilniaus dvarų. Dvaras niekuo neišsiskiriantis, pastatas iš išorės atrodo nekaip, reikalauja remonto. Jame veikia pagrindinė mokykla.
Šalia dvaro yra parkas, jeigu taip būtų galima pavadinti tą medžiais apaugusią vietą. Bent jau man parkas pasirodė netvarkingas – nėra takelių pasivaikščiojimui, daug šiukšlių ir nenugrėbtų lapų, aplink esantys tvenkiniai apaugę žole. Vaikščiodamas po parką turi žiūrėti kur dedi koją, kad neįliptum į šunų paliktas krūveles.
Aplink Buivydiškių dvarą yra keletas netvarkingai išdėstytų senų gyvenamųjų namų. Žodžiu, aplinka manęs nesužavėjo. Tai dvaras, kurio, mano nuomone, nebūtų galima pritaikyti turizmo ar muziejų reikmėms. Bet pamatyti vis dėlto buvo verta – aplink gražūs tvenkiniai.
Keletas nuotraukų iš Buivydiškių dvaro (kadangi buvo daug šešėlių nuo medžių ir aplinka niekuo neypatinga, tai tokie daugiau atsitiktiniai kadrai):
Nors, tiesą sakant, parke buvo labai gražus saulėlydis, savo pėdsakus palikęs net ant objektyvo:
Palangos dvarą fotografavau vasarą, bet tik šiandien radau laiko įdėti užfiksuotas nuotraukas. Visada kai tik būnu Palangoje stengiuosi apsilankyti prie šio dvaro esančiame parke, nes man asmeniškai šis parkas yra gražiausias Lietuvoje.
Apie dvarą tikriausiai daug pasakoti nereikia, daugelis esate buvę jame esančiame gintaro muziejuje. Dvaro istoriją perskaityti galima čia. O čia pateiksiu keletą nuotraukų.
Reportažas
Vasarą šalia dvaro veikia fontanas:
Kuris apsodintas gražiais gėlynais:
O parko lankytojus laimina B.Thorvaldseno sukurta “Laiminančiojo Kristaus” skulptūra:
Dvare veikia Gintaro muziejus:
O prieigas į muziejų saugo akmeninis liūtas:
Užutrakis – Trakų miesto dalis prie Galvės ir Skaisčio ežerų, netoli Pilies salos. Labiausiai žinomas dėl jame išlikusios XIX a. pabaigos 80 ha Užutrakio dvaro sodybos – istorizmo laikotarpio dvaro rūmų ir mišraus planavimo parko.
Užutrakio rūmus 1898-1901 metais statė grafo Juozapo Tiškevičiaus jauniausias sūnus Juozapas Tiškevičius. Rūmus projektavo lenkų architektas Juzefas Husas. Dvaro sodybą sudarė ūkinė ir reprezentacinė dalis. Ūkinėje dalyje stovėjo karvidė, vežiminė, svirnas, spirito gamykla su sandėliu, kalvė, dvaro koplyčia ir kiti pastatai. XIX a. pabaigoje sename pušų, eglių ir ąžuolų miške buvo įkurtas prancūzų architekto Eduardo Andrė projektuotas parkas. Užutrakio parke buvo įrengta sudėtinga tarpusavyje ir su Galvės bei Skaičio ežerais sujungta tvenkinių sistema.
Skaityti toliau
Praeitą šeštadienį, kai saulė ritinėjosi dangumi ir buvo graži bei spalvota rudens diena, susiruošėme nuvykti iki Ventės Rago. Tiesą sakant, pirmą kartą teko apsilankyti šiame nuostabiame gamtos kampelyje. Būdamas vietose, tokiose kaip ši, suvoki, kokia iš tiesų yra graži ta mūsų Lietuva. Bet apie viską iš pradžių.
Skaityti toliau
Praeitą sekmadienį apsilankiau prekybos centre Ozas Vilniuje. Kadangi buvau su fotoaparatu, tai užfiksavau keletą kadrų. Tačiau čia nebus pasakojimas apie prekybos centrą, apie tai, kiek kainavo jį pastatyti ar kiek žmonių jame surado darbo vietą. Taip pat nepasakosiu, kad prekybos centras, mano nuomone, pasmerktas merdėti ir būti Akropolio šešėliu. Tiesiog visada maniau, kad lietuviški prekybos centrai yra labai geras visuomenės veidrodis ir jeigu kokiam svečiui iš užsienio norėtum paaiškinti, kas tai yra homo sovieticus, reikėtų sekmadienį jį nuvesti į Akropolį ir jis pats suprastų šio termino reikšmę.
Taigi kaip užsienio kapitalas bando pakeisti lietuvių pirkimo įpročius ir pačios visuomenės portretą?
Prekybos centras įrengtas gana moderniai, 3 aukštų:
Skaityti toliau
Naujausi komentarai